Spielbergas.Riefenstahl

2006 metų vasarį žinomas Kinijos kino kūrėjas Zhangas Yimou, aktorius ir kung fu meistras Jackie Chanas suvienijo jėgas su režisieriumi Stevenu Spielbergu. Ši trijulė turėjo pasistengti, kad 2008 metų olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos būtų neprilygstamai surežisuotos ir nufilmuotos. Tačiau Spielbergui nebuvo lemta tapti Leni Riefenstahl – šį pavasarį jis pasitraukė.

 

Yimou buvo paskirtas tiek atidarymo, tiek uždarymo ceremonijų vyriausiuoju režisieriumi, o Spielbergas – meno konsultantu. Tačiau iškart po to šį Holivudo grandą užgriuvo kritikos lavina. Ypač aktyviai jį puolė Holivudo žvaigždės Mia Farrow ir George’as Clooney. Jų kritika buvo susijusi su Kinijos politika dėl Darfūro.

 

Suvokė problemos mastą

Farrow, užsipuolusi Spielbergą, jo bendradarbiavimą pavadino pagalba „valant Pekino įvaizdį“. Ji taip pat skambiai pareiškė, kad „Spielbergas gali tapti Pekino žaidynių Leni Riefenstahl“. Nors ši vokiečių režisierė niekada nebuvo apkaltinta nusikaltimais, tačiau žydų kraujo režisieriui toks sugretinimas, suprantama, buvo jautrus smūgis.

Ir štai šį pavasarį buvo išplatintas režisieriaus pareiškimas. Spielbergas teigė: „Aš manau, kad sąžinė neleis man tęsti šio reikalo. Šiuo metu mano laikas ir energija turėtų būti panaudoti ne olimpinių žaidynių ceremonijoms, bet visoms įmanomoms pastangoms padėti padaryti galą neapsakomiems nusikaltimams prieš žmoniškumą, kurie vis dar vykdomi Darfūre.“

Spielbergas dar pernai buvo nusiuntęs įspėjamąjį laišką Kinijos prezidentui Hu Jintao, kuriame rašė, kad jis „tik pastaruoju metu iki galo suvokė Kinijos įsitraukimo į to regiono reikalus mastą bei jos strateginius ir paramos ryšius su sudaniečiais“.

Tame laiške jis taip pat apkaltino Kiniją imantis nepakankamų priemonių priversti Sudaną užbaigti „begalines žmonių kančias“ neramiame vakarų Darfūro regione.

Pekinas į tai neatsakė. Vėliau į spaudą prasismelkė žinių, kad apie galimą atsakymą vis dėlto buvo diskutuojama pačiu aukščiausiu Kinijos lygiu, tačiau viešas atsakymas taip ir nebuvo paskelbtas. BBC teigė, kad toks Spielbergo sprendimas privertė nerimauti ir supykdė Pekino valdžios atstovus.

Tai buvo kilnus Spielbergo žingsnis – taip galima apibendrinti tarptautinę reakciją į Spielbergo apsisprendimą. „Jis neabejotinai pateks į istoriją kaip žmogus, suteikęs pirmenybę žmogaus gyvybei prieš šlovę ir pinigus. Tai pamoka likusiam pasauliui, kad žmonės turėtų laikytis atokiau nuo Kinijos,“ – komentavo Sudano sukilėliai, kovojantys su savo šalies režimu.

TOK pakomentavo lakoniškai, kad tai buvo asmeninis Spielbergo sprendimas. „TOK pripažįsta, kad Darfūro klausimas yra nepaprastai sudėtinga problema su tragiškomis aplinkybėmis, tačiau jos sprendimas yra JT reikalas“, – sakoma TOK pranešime.

 

Su kuo lygintas Spielbergas

Helene Bertha Amalie Riefenstahl, dar vadinama Leni (1902–2003) buvo vokiečių kino režisierė, šokėja ir aktorė, plačiai žinoma dėl savo požiūrio į kino estetiką ir naujoves kuriant filmus. Garsiausias jos kūrinys – „Triumph del Willens“ („Valios triumfas“) – propagandinis filmas, sukurtas apie 1934 metų nacių partijos suvažiavimą Niurnberge.

Riefenstahl kultūrinė veikla Trečiojo reicho laikais, taip pat asmeninė draugystė su Adolfu Hitleriu ir Josephu Goebbelsu sutrukdė jos karjerai kine po Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Ji buvo suimta, tačiau taip niekada ir nenuteista už karo nusikaltimus.

 

Nauji filmavimo standartai

1936 metais Riefenstahl buvo paskirta atsakinga už Berlyno olimpinių žaidynių filmavimą. Tais laikais tai buvo neregėto masto kinematografinis projektas. Kuriant „Olimpia“ ji vadovavo 60 kinematografų komandai, kurie naudojo trijų skirtingų tipų nespalvoto vaizdo juostas – „Agfa“ (architektūros kadrams), „Kodak“ (portretams) ir „Perutz“ (aikštėms, žolei). Iš viso buvo panaudota daugiau kaip 400 000 metrų juostos.

Atlikdama šį darbą Riefenstahl nustatė naujus sporto renginių filmavimo standartus, išrado ar patobulino sporto varžybų filmavimo metodus, kurie dabar laikomi savaime suprantamais: sulėtintas judesys, povandeninis filmavimas baseinuose, panoraminiai stadionų vaizdai ir filmavimas iš lėktuvų (ji dažniausiai filmavo nuo bokštų) arba filmavimas – ypač lengvosios atletikos varžybų – iš įdubų, kai kamera yra beveik žemės lygyje. „Olimpia“ pagrįstai laikoma klasikiniu kinematografijos šedevru. Filmo premjera įvyko 1938 metų balandžio 20-ąją, per Hitlerio gimtadienį, Berlyno „UFA Palast am Zoo“ kino teatre.

Tarptautinio olimpinio komiteto prašymu susuktas Riefenstahl filmas apie XI Berlyno olimpines žaidynes laimėjo daugybę apdovanojimų ir kino kritikų yra plačiai pripažįstamas kaip geriausia kada nors sukurta sporto dokumentika, taip pat dažnai įtraukiamas į kritikų sudaromus 100 geriausių (bet kokio žanro) XX amžiaus filmų sąrašą.

Nors „Olimpia“ dažnai minimas greta „Triumph des Willens“, kuris buvo sukurtas Hitlerio pageidavimu, iš tiesų olimpinį filmą susukti užsakė Tarptautinis olimpinis komitetas. Beje, jame rodomi įvairių tautybių ir rasių atletai, išaukštinami visų žmonių sportiniai laimėjimai, todėl kai kurie nedogmatiškai nusiteikę kino istorikai teigia, kad tai turbūt geriausias kada nors sukurtas antinacistinis propagandinis filmas.

 

Iš kino į fotografiją

Riefenstahl gimė 1902 metais Berlyne. Ji studijavo tapybą ir pradėjo savo menininkės karjerą kaip šokėja. Jau po pirmojo savo pasirodymo ji tapo tokia garsi, kad buvo priimta į „Deutsches Theater“.

Didžiausia jos sėkmė – dokumentinis filmas „Triumph des Willens“, pelnęs aukso medalį Venecijoje 1935 metais ir aukso medalį Pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1937 metais, taip pat ir sužlugdė jos karjerą. Jis nebuvo laikomas meno kūriniu ir buvo pasmerktas kaip nacionalsocialistų propagandinis filmas.

Pasaulinio garso filmas apie Berlyno olimpines žaidynes patyrė panašų likimą. Šį filmą sudaro dvi dalys: pirmoji dalis „Fest del Völker“ ir antroji „Der Schönheit“. Jis taip pat gavo aukščiausius apdovanojimus: aukso medalį Paryžiuje 1937 metais, pirmąjį prizą kaip geriausias 1938 metų filmas Venecijoje, olimpinį TOK apdovanojimą 1939 metais, o 1956 metais buvo pripažintas kaip vienas iš dešimties geriausių pasaulio filmų.

Tačiau po karo Riefenstahl greitai susilaukė visuomenės pripažinimo kaip fotografė. Jos fotoreportažai apie nubiečius pirmiausia buvo išspausdinti vokiečių žurnale „Stern“, po to britų „The Sunday Times Magazine“, prancūzų „Paris Match“, taip pat „L’Europeo“, „Newsweek“ ir „The Sun“.

Puikius įvertinimus ir apdovanojimus ji pelnė daugiausia už iliustruotas knygas „The Nuba“ ir „The Nuba of Kau“.

Sulaukusi 71 metų Riefenstahl įgyvendino savo ilgai puoselėtą svajonę: ji baigė nardymo kursus, kad ateityje galėtų dirbti po vandeniu. Greitai ir šioje srityje ji tapo tikra meistre. Dvi jos iliustruotos knygos „Koralų sodai“ ir „Stebuklai po vandeniu“ buvo tikra pasaulinė sensacija, už jas fotografė pelnė daug apdovanojimų.

 

Sąsajos su Sudanu

1987 metais Riefenstahl parašė savo „Memuarus“, kurie buvo išleisti 13 šalių, didžiausiu tiražu – Japonijoje ir JAV.

1992-aisiais dokumentiniame filme „Die Macht der Bilder“ ji išdėstė nuomonę apie savo gyvenimą ir kūrybą. Šis filmas taip pat gavo keletą tarptautinių apdovanojimų, tarp kurių – „Emmy“ ir specialus kino kritikų prizas Japonijoje.

Jos fotografijų parodos buvo sėkmingai surengtos Tokijuje (1980 ir 1991 metais), Kuopije (Suomija), Milane ir Romoje (Italija), Miunchene, Potsdame, Berlyne (Vokietija), Kalpėje (Ispanija) ir Knoke-Heiste (Belgija).

Visą gyvenimą ji nepailstamai dirbo netikėčiausiose vietose: būdama net 94 metų, su kamera nardė prie Kokos salos (Kosta Rika) iri fotografavo ryklius. Dar neįprastesnį sprendimą priėmė būdama 97 metų. Įdomus sutapimas: ji iškeliavo į Sudaną, šalį, izoliuotą dėl pilietinių karų, besitęsiančių šalyje jau daugelį metų, tam, kad sužinotų savo numylėtų nubiečių likimą ir jiems padėtų.

Iš savo nubiečių draugų ji neturėjo jokių žinių 23 metus, kadangi buvo neįmanoma gauti leidimo įvažiuoti į šalį. Po ilgų pastangų ji galiausiai gavo leidimą ir jai netgi pavyko susisiekti su sukilėlių vadu.

Kartu su nedidele filmavimo komanda 2000-ųjų vasarį, lydima savo ilgamečio asistento Horsto Kettnerio, nukeliavo ji į Chartumą. Po ilgo laukimo ir sunkių derybų komanda su karine palyda išvyko į Nubos kalnus. Ji buvo smarkiai sukrėsta to, ką pamatė. Ji norėjo toliau ieškoti gyvų likusių savo draugų, tačiau jai nebepavyko. Dėl naujai įsižiebusių kovų jai buvo nurodyta tuoj pat išvykti. Nepadėjo jokie protestai. Komanda turėjo išvykti sraigtasparniu. Tačiau atitiko nelaimė – sraigtasparnis sudužo. Per stebuklą nė vienas žmogus nežuvo, buvo tik sužeistų. Riefenstahl gelbėjimo lėktuvu buvo parskraidinta į Vokietiją, kur jai buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, buvo pažeisti ir plaučiai.

Vis dėlto energinga moteris neatsisakė planų nukeliauti į Sudaną dar kartą, kad galėtų padėti savo nubiečiams draugams.

Riefenstahl mirė Vokietijoje 2003 metų rugsėjo 8 dieną, praėjus kelioms savaitėms po savo 101-ojo gimtadienio.

„Versus“

 

Humanitarinė katastrofa Darfūre

Liepos 14 dieną pranešta, kad Tarptautinio kriminalinių nusikaltimų teismo (ICC) prokuroras ketina pateikti kaltinimus tyrime dėl karo nusikaltimų Darfūro provincijoje. Tikimasi gauti arešto orderį Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų prieš žmoniškumą ir genocidą. Tai būtų pirmas toks kaltinimas pareigas einančiam valstybės vadovui. ICC teisėjams prireiks mažiausiai 6 savaičių, kad nuspręstų, ar kaltintojas turi teisę reikalauti arešto. Sudano vyriausybė nepripažįsta ICC.

Kinija yra didžiausia Sudano užsienio prekybos partnerė, importuojanti beveik du trečdalius šios šalies naftos. Pekino ekonominis bendradarbiavimas su Chartumu, įskaitant prekybą ginklais, sulaukė didelės Vakarų valstybių vyriausybių ir žmogaus teisių organizacijų kritikos. Apie du milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus Darfūre ir dar maždaug 300 000 žuvo nuo konflikto tarp etninių sukilėlių ir provyriausybinės nereguliarios kariuomenės pradžios 2003 metais.

Atvirame laiške Kinijos vyriausybei grupė olimpiečių, Nobelio premijos laureatų ir garsenybių pareiškė, kad Pekinas „turi ir progą, ir pareigą prisidėti prie taikos Darfūre. (…) Mes visi raginame Kiniją pasinaudoti savo unikalia įtakinga padėtimi ir padaryti galą žmonijos katastrofai Darfūre.”

Bendra Jungtinių Tautų bei Afrikos Sąjungos misija Darfūre, kurioje dalyvauja 9 000. karių, kol kas nesusitvarko.